Plastiko (BPA) pavojus sveikatai

Šį kartą – apie labai paplitusį chemikalą BPA (Bisphenol A), kuris randamas daugelyje plastikinių produktų, ir taip pat labai lengvai patenka į maistą ir žmogaus organizmą. Pasaulyje per metus pagaminama apie 3.6-4 (kiti šaltiniai teigia, kad tik 2.2 , bet nepaisant to, tai labai daug) milijonų tonų BPA.

BPA yra labai panašus į estrogenų molekulę ir todėl ją mimikuoja. Toks silpnas sintetinis estrogenas (BPA) siejamas su labai daug ligų – įvairių rūšių vėžiu, diabetu, insulino nejautrumu, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, viršsvoriu, skydliaukės problemomis, nevaisingumu, hormonu disbalansu.

Tyrime su beždžionėmis, joms buvo duodadama 400 mikrogramų (1g = 1000 mkg) BPA vienam kūno masės kilogramui. Ši dozė 8 kartus viršija leistina normą

, ir tai yra 400 kartų daugiau nei iki šiol manoma, kiek vidutinis žmogus gauna BPA per vieną dieną. Nepaisant to, surinkus ir ištyrus 24 valandų šlapimą, beždžionių šlapime buvo mažiau BPA nei vidutinio amerikiečio ar kitų išsivysčiusių šalių žmogaus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės gauna dar daugiau BPA, nei buvo duodama tyrime dalyvavusioms beždžionėms. Beje, BPA randama virš 90% žmonių organizmuose.

BPA randama net ant kasos čekių

Naujas tyrimas parodė, kad BPA randama net ant kasos aparatų čekių (ant 40% visų tirtų čekių). Vidutinis čekis turi apie 60-100 miligramų BPA, kuris per odą gali lengvai patekti į organizmą(jis greitai prasiskverbia į odą ir dėl to dažus taip nelengva nuplauti). Paskui su tokiom rankom valgant BPA patenka ir per virškinamąjį traktą. Todėl patartina čekių neimti, nebent jums jų reikia. Taip pat nespausdinkite čekių kai imate pinigus iš bankomatų – tuo pačiu taupysite popierių ir saugosite gamtą, medžius. BPA taip pat randama ant blizgančių/slidžių popierių, žurnalų, pinigų. Visi šiluminiai (thermal) spausdintuvai („printeriai”) naudoja dažus turinčius BPA, štai kodėl BPA randama ant čekių ir kitų jais spausdintų popierių.

Patikrinti ar čekis bei kitas popierius buvo spausdintas terminiu spausdintuvu, galima tą popierių patrynus su moneta. Paprastai šiluminiu spausdintuvu spausdintas popierius patrynus moneta pakeičia spalvą, kai kitokiu įprastas popierius – ne.

Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, dirbantys mažmeninėje prekyboje, su šlapimu pašalina (tai reiškia, kad ir į jų organizmą taip at patenka daugiau) 30% daugiau BPA nei vidutinis amerikietis. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad apie 2.4% BPA gali patekti nuo čekio ant odos.

Taip pat patartina nenaudoti alkoholinių rankų ploviklių, kurie tik dar labiau paskatina BPA prasiskverbimą pro odą.

BPA dantų plokštelėse ir dantų plombose?

BPA randama net ant dantis koreguojančių plokštelių bei dantų plombų.  Tiesa reikia pastebeti, kad danrų plombos pačio BPA neturi, bet kitiems juose esantiems chemikalams kontaktuojant su seilėmis jie virsta BPA. Valgant ir kramtant maistą (ypač karštą) BPA lengvai patenką į virškinamąjį traktą ir po to į kraujotaką bei organus. Tyrimai rodo, kad BPA išsiskyrimas iš plombų tęsesi ilgą laiką. Teigiama, kad uždėjus plombą ir po to ją nuskalavus bei nugrandžius galima pašalinti 88-95% BPA virstančių chemikalų. Tad jei jums dedama plombą paprašykite dantisto kad ją jums gerai nugrandytų ir nuskalautų. Dar šio tyrimo autoriai taip pat teigia, kad dauguma dantistų naudoją mažai tirtus cheminius darinius – triethylene glycol dimethacrylate (TEGDMA) bei urethane dimethacrylate (UDMA) ir todėl nėra visiškai aiškų ar šie dariniai turi chemikalų kurie vėliau virsta BPA.

Kokie buteliai išskiria BPA?

Kai kurie plastikiniai buteliai išskiria BPA ir taip jie patenka į žmonių organizmą. Beje, dauguma plastikinių maisto pakuočių taip pat skleidžia BPA, ypač pašildžius. Todėl niekada nešildykite maisto plastikinėje pakuotėje ir ypač mikrobangų krosnelėje. Taip pat negerkite kavos ar kitu karštų gėrimų iš plastikinių stiklinių, navalgykite karšto maisto iš vienkartinių plastikinių indų. Ir dar geriau nevirinti vandens plastikiniame virdulyje, kurių dabar dauguma.

Dauguma plastikinių butelių  ir kitų platikinių koknteinerių ant dugno turi numerį: 1-PET (Polyethylene terephthalate) – daugiausiai būna vandens buteliai, putojančių gėrimų buteliai, 2 – HDPE (high density polyethylene) – pieno, šampūnų buteliai, 3 – PVC ar V (Polyvinyl chloride) – plėvelė (cling film) naudojama maistui uždengti ar vynioti, kai kurie spaudžiami buteliai( iš kurių galima išspausti turinį/squeezing bottles), kaip ketčupo, taip pat kai kurie aliejaus buteliai,  4 – LDPE (low density polyethylene) plastikiniai supermarketų maišeliai, taip pat naudojama maistui suvynioti, 5 – PP (Polypropylene) – tamsūs buteliai, kūdykių buteliai, gėrimui skirti šiaudeliai, jogurtų indeliai, 6 – PS (Polystyrene) – poliesterinės vienkartinės stilinės, plastikiniai indai, 7 – kiti platikai, dabar taip pat šiuo numerių žymima biologinis plastikas. Numeriu 7 žymimi sportininkų naudojami buteliai, taip pat gali būti žymimi kūdykiams skirti buteliai, permatomos vienkartinės stiklinės.

Teigiama, kad buteliai ant dugno turintys numerį 2, neskleidžia BPA, taip pat neskleidžia numeris 4 – LDPE (low density polyethylene) bei 5 – PP (polypropylene), bei bioplatikas. Nepaistant to, net ir šiuos numerius turintys buteliai gali skleisti kitus chemikalus, kurių pavojus sveikatai galbūt dar neidentifikuotas. Taip pat kiti šaltiniai teigia, kad ir kai kurie šiais numeriais žymėti buteliai gali skleisti BPA. Tad geriau plastikinių butelių vengti, naudoti nerūdijančio plieno (bet ir jie turi būti BPA fee/be BPA) ar stiklinius. Būtinai reikia vengti plastiko pažymėto numeriu 3. Žmonės dirbantys su vinyl chloridu turi padidėjusią kepenų vėžio riziką.  Gaminant šį plastiką labai teršiama aplinka ir ypač vanduo. Priedo gamybos procese naudojamas dioksinas, kuris yra gerai žinomas kancerogenas (skatina vėžinių navikų augimą).

Buteliuose parduodamas vanduo turi BPA ir kitų estrogenų

Kadangi krano vanduo turi chloro ir kitokių chemikalų, sunkiųjų metalų, vaistų likučių, pesticidų ir kitų chemikalų, vis daugiau žmonių perka vandenį buteliuose. Deja, šis vanduo dažnai yra labai prastos kokybės, ir priedo, iš plastikinių butelių į vandenį patenka BPA.

Vokietijoje buvo tirta 20 skirtingų pavadinimų buteliuose parduodamo mineralinio vandens (8 plastikiniai, 8 stikliniai ir 2 kartoninėse pakuotėse, kurių vidus padengtas plastiku). 12 iš 20 butelių vandenyje buvo rasta sintetinių estrogenų – 78% plastikiniuose buteliuose parduodamo vandens turėjo estrogenų (BPA ir kitų), ir tik 33% stikliniuose buteliuose parduodamo vandens buvo rasta estrogenų (BPA yra vienas iš jų).

Dar vienas tyrimas parodė, kad savaitę geriant plastikiniuose buteliuose esantį vandenį, BPA koncentracija šlapime padidėjo 69%, palyginus su tais, kurie plastikiniuose buteliuose esančio vandens negėrė ar turėjo negerti. Beje, iš tyrimo pašalinus tuos dalyvius, kurie nepilnai laikėsi instrukcijų, BPA padidėjimas buvo net 90%. Tai tik dar kartą parodo, kad reikia kaip galima vengti plastikinių butelių ir naudoti stiklą ar nerūdijantį plieną.

BPA ir skardinėse parduodamas maistas

Dar BPA taip pat randama skardinėse, kur ji naudojama skardinių paviršiui padengti kartu su kitom medžiagom, ir, žinoma, po to patenka į maistą ar skystį. Vienas tyrimas parodė, kad iš skardinių į tuno žuvį patenka žymiai daugiau BPA nei leistina norma. Todėl skardinėse įpakuoto maisto geriau vengti ar vartoti retai. Priedo, tunas taip pat turi labai daug gyvsidabrio ir kitų toksinų, ir šios žuvies geriau vengti. Teigiama, kad suvalgius vieną skardinę kokio nors maisto, BPA leistina norma (USA yra 50 mkg vienam kūno masės kilogramui) gali būti viršijama net iki 80 kartų.

BPA neigiamai veikia žarnyną

Tyrimas parodė, kad BPA turi neigiamą įtaką žarnyno funkcijai. Žarnynas yra labai jautrus BPA ir kitiems sintetiniams estrogenams. Tyrime žmonių ir pelių žarnyno ląstelės buvo apdorotos su BPA (dozė buvo 10 kartų mažesnė nei leistina norma). Tiriama buvo pastebėta, kad BPA veikiamos žarnyno ląstelės tapo tapo mažiau pralaidžios, ko rezultatas – sumažėjęs vandens ir mineralų bei kitų medžiagų pasisavinimas. BPA taip pat paskatino uždegiminius procesus (plačiau apie uždegiminius procesus ir jų gydymą atskirame straipsnyje), kurie gali sukelti sunkias žarnyno trakto ligas, tokias kaip Krauno ligą ir kt. Tada labai suprastėja maisto medžiagų pasisavinimas.

Net per nėštumą moterims gaunant estrogenų, tai turėjo neigiamą įtaką vaiko žarnynui bei žarnyne esančioms imuninėms ląstelėms. Ir žinoma, tuo pačiu bendram organizmo imunitetui, nes 50-80% imuninės sistemos veiklos priklauso nuo geros žarnyno būklės ir ypač žarnyno floros. Šis tyrimas parodė, kad jei moteris nėštumo metu gauna daugiausiai BPA, vaikui padidina uždegiminių žarnyno ligų riziką. Ir beje, BPA dozės buvo žymiai mažesnės nei lestinos normos.

BPA įtakoja kūdikį gimdoje

Tyrimas rodo, kad mergaitės, kurių mamos per nėštumą gaudavo didelį kiekį BPA, tapdavo agresyvios. O tokie berniukai labiau linkę į irzlumą, neramumą, būna užsidarę. Beveik visų tyrime dalyvavusių motinų (99%) šlapime buvo rasta BPA. Kuo didesnė BPA koncentracija mamos šlapime per pirmas 16 nėštumo savaičių, tuo didesnė galimybė, kad vaikų elgesys bus sutrikęs. Ir po to, žinoma, tokiems vaikams dažnai paskiriami smegenų veiklą slopinantys vaistai, kaip Ritalin ir kt. Kas vėlgi, labai geras pelnas farmacininkams.

Dar pastebėta, kad berniukai, kurių mamos nėštumo metu gavo daugiausiai BPA, buvo labiau linkę į moteriškumą, o mergaitės į vyriškumą (čia kalbama apie fizines kūno savybes – raumenų masę ir kt.). BPA taip pat gali sumažinti intelekto koeficientą (IQ), taip pat vaikai gali gimti su gimimo defektais.

Bandymais su pelėmis buvo nustatyta, kad motinoms per nėštumą gaunant BPA, neigiamai veikiamas naujagimio gimdos DNR, ir po to vėlesniame amžiuje tai gali sukelti nevaisingumą ir kitas reprodukcinių organų problemas.

Europos sąjungoje BPA yra uždrausta naudoti vaikams iki trijų metų skirtiems produktams. Nepaisant to, patartina vaikams nenaudoti plastikinių indų, ar bent jau kaip galima naudoti mažiau.

Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad BPA sumažina vyrų spermos kokybę ir taip padidina nevaisingumo riziką. Vyrų nevaisingumas ir erekcijos sutrikimai tampa vis didesne problema. BPA sutrikdo testosterono ir estrogenų santykį, ir tai neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą. BPA taip pat siejama su moterų nevaisingumu. Mergaitės, kurios gauna didelį kiekį BPA, pradeda anksčiau nei turėtų lytiškai bręsti, kas padidina vėžio (ypač krūties) ir kitų ligų riziką.

BPA skatina viršsvorį ir diabetą

BPA taip pat skatina adipocitų (riebalų ląstelės) formavimąsi ir tai skatina viršsvorio augimą. Viena studija parodė, kad BPA net 1300 % (13 kartų) padidino Trigliceridų (kraujyje cirkuliuojantys riebalai, kurie po to atidedami į riebalų ir kitas ląsteles, taip pat gali būti naudojami energijai) formavimąsi, taip pat žemo tankio cholesterolį (LDL), bei 150%   padidino insulino produkciją (tai rodo sumažėjusį insulino jautramą kas didina diabeto riziką).

Kitas tyrimas su pelėmis taip pat parodė, kad BPA skatina perteklinę insulino gamybą ir tuo pačiu didina insulino nejautrumą, kas veda prie Sindromo X ir II diabeto. BPA dozė, duodama pelėms buvo tokia pat, kaip saugi norma nustatyta Amerikoje.

BPA kaip ir kiti sintetiniai estrogenai veikia krūties audinį ir taip padidina krūties vėžio riziką. Dar vienas plastike randamas estrogenas – diethylstilbestrol (DES) didina vėžio ir kitų ligų riziką. DES yra stiprus estrogenas.

Dar vienas plastike randamas chemikalas – Phthalates siejamas su vaikų hiperaktyvumo sindromu ir dėmesio sutrikimais. Phthalates taip pat gali sutrikdyti hormonus, sukelti nevaisingumą, gimimo defektus, astmą, vėžį ir kitas ligas.

BPA padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių šlapime buvo rasta didžiausia BPA koncentracija, turi du kartus didesnę riziką būti diagnozuoti su širdies ir kraujagyslių ligmis bei II diabetu.

BPA ir astma

Tyrimai rodo, kad BPA gali būti vienas iš kaltininkų dėl kurių vis daugiau ir daugiau žmonių serga astma. Tiesa, eksperimentas buvo atliktas su pelėmis. Žinoma, kiti faktoriai taip pat turi itakos.