Nuoroda: http://studio.code.org/

Žaidimas labai paprastas kaip ir jo taisyklės, kur žaidėjas naudodamasis klaviatūra, turi spėti parašyti žodžius lietuviškomis raidėmis, jiems nespėjus nukristi į apačią arba neužliejus potvyniui. Azartiškiems žaidėjams patariama išsirinkti žodžių kritimo greitį bei ilgį pagal savo maksimalų spausdinimo greitį. Žaidimo metu žaidėjas gauna taškų premijas jeigu jam sekasi išvengti klaidų, o surinkus tam tikrą kiekį taškų tarpus tarp žodžių rašymo pagyvina lavinantys mini žaidimai.

Žaidimas pritaikytas „QWERTY“ ir „AŽERTY“ klaviatūroms. Pats nepatogiausias dalykas rašant lietuviškai yra kalbos keitimas kompiuteryje, kartais tingisi ją pakeisti kiekvienai naudojamai programai, todėl dažniausiai žmonės rašo šveplai, be lietuviškų raidžių. Išeitis yra naudoti standartinę lietuvišką „ĄŽERTY“ klaviatūrą, kurią naudojant skaičiai ir simboliai „nesipjaus“ su lietuviškomis raidėmis, tokiu atveju numatytoji kalba nuolat galėtų būti lietuvių ir jos keisti apskritai nereikėtų. Tačiau nuo seno įpratusiems naudoti populiariausią Lietuvoje „QWERTY“ klaviatūrą (kur lietuviškomis raidėmis pakeisti skaičių mygtukai viršuje), prie standartinės lietuviškos klaviatūros tektų priprasti iš naujo.

Nuolat laukiame pasiūlymų, kaip, jūsų nuomone, galima būtų patobulinti šį įrankį.

Sėkmės treniruojantis ir miklinant savo pirštelius: www.lietutis.lt

http://www.abcya.com/animate.htm

Tai informacijos puslapių kolekcija susieta tarpusavyje nuorodomis kuriomis naršyklės pagalba galima pasiekti ir skaityti dokumentus ir iš vieno puslapio keliauti į kitą per pasirinktą nuorodą.

Hypermedia – liet. hiperterpė, hipermedija

Tai ta pati hiperteksto įdėja, tik papildyta garsu, video ir paveikslėliais.

Internet – liet.internetas

Tai pasulinio lygio WAN tinklas, globali sistema sujungta iš daug ir įvairių kompiuterių tačiau naudojančių tą patį protokolą komunikavimui. Tartum telefoninė sistema ji leidžia bendrauti ir keistis kompiuterius informacija vieniems su kitais. Dažniausiai informacija keliauja iš vieno saito į kitą per maršrutizatorius, kurie nusprendžia kur ir kokiu keliu reikia nusiūsti pranešimą.

HTML (HyperText Markup Language)

Hipertekstinių dokumentų programavimo kalba. Ši kalba turi visą eilę komandų skirtų teksto formatavimui. Komandos talpinamos tarp tagų (talpinamos tarp < ir >). HTML komandas interpretuoja naršyklė ir panaudoja dokumento suformavimui. Yra skirtingų HTML standartų kuriuos naršyklė gali transliuoti į žiūrėjimui skirtą puslapį.

HTTP (HyperText Transport Protocol)

Protokolo, perduodančio informaciją per visą internetą, vardas.

Video: http://distance.ktu.lt/vips/flash/play.php?&rid=1959

Pasirinkusiems „TINKLALAPIŲ KŪRIMO“ modulį, vadovėlis 

Įvadas

Ženklinimo kalba (angl. markup language) jungia tekstą ir papildomą informaciją apie tekstą. Papildoma informacija, pavyzdžiui, teksto struktūra ar pateikimas yra išreiškiami naudojant žymenis (žymes) (angl. mark), kurie įterpiami į pradinį tekstą. Geriausiai žinoma ženklinimo kalba yra HTML (Hypertext Markup Language). Ženklinimo kalbos dažniausiai klasifikuojamos į tris klases: pateikimo, procedūrinė ir aprašomoji.

HTML (angl. HyperText Markup Language) yra W3 konsorciumo (www.w3.org) standartizuojamas atviras formatas. Bet kas gali nemokamai sužinoti HTML specifikacijas, nemokamai patikrinti konkretaus HTML dokumento atitikimą standartui http://validator.w3.org puslapyje.

HTML failai yra tekstiniai arba ASCII failai, kuriuose yra specialūs failo informacijos turinį ir struktūrą aprašantys kodai, skirti naršyklei. Kodai nurodo, kaip turi būti vaizduojami teksto blokai. Failuose gali būti nuorodos į grafiką ar kitus failus (hipertekstinės nuorodos). HTML turi priemones, lengvinančias dokumentų perskaitymą ir jų vėlesnį pateikimą (interpretavimą) įvairiais formatais, skirtais spaudai (angl. print), dideliam spausdinimui (angl. large print) ir Brailio (angl. Braille) raštu.

XHTML tai „išplečiamas HTML“ – naujos kartos HTML formatas.

Supažindinsime tik su pagrindiniais HTML kalbos elementais. To pakaks, kad „savo rankomis” sukurtumėte tinklalapį.

Tinklalapio bazinė struktūra

Pradėsime nuo paprasčiausio pavyzdžio:

 
 <HTML>
 <HEAD>
 <TITLE>Mano pirmasis puslapis</TITLE>
 </HEAD>
 <BODY>
 Tai ir viskas!
 </BODY>
 </HTML>

Visi žodžiai, esantys tarp < … > simbolių, yra HTML kalbos žymės. Būtent jos formuoja visą puslapio vaizdą, dėl to HTML vadinama žymių kalba. Nėra svarbu, ar žymės parašomos didžiosiomis ar mažosiomis raidėmis, bet labiau priimta rašyti didžiosiomis, kad jos išsiskirtų iš kito teksto. Dauguma žymių turi ir savo veikimo pabaigą: . Visi HTML dokumentai prasideda ir baigiasi < HTML > žyme. Taigi pradžios žymė yra < HTML >, o pabaigos < /HTML >. Ši žymė pasako naršyklei, kad tai bus HTML dokumentas. Galima patį dokumentą pagal prasmę suskaidyti į dvi dalis:

HEAD dalis

HEAD dalyje nurodoma informacija apie dokumentą, kuri skirta naršyklėms ir paieškos sistemoms. Tai gali būti informacinės META žymės, kurios nusako dokumento kalbą, autorių, raktinius žodžius. Šioje dalyje būna TITLE žymė, nusakanti dokumento pavadinimą, gali būti aprašomi skriptai, stilių lentelės. < HEAD > dalyje esanti informacija apdorojama pirmiausia.

BODY dalis

Tai pagrindinė dokumento žymė. BODY dalyje saugoma visa informacija, susijusi su informacijos atvaizdavimu naršyklės lange. BODY dalis gali turėti daug atributų. Keletas jų:

BACKGROUND=”bgURL” tai paveiksliukas – tinklalapio fonas, pvz.: < BODY BACKGROUND=”fonas.jpg” >

BGCOLOR=”color”‘ – dokumento fono spalva, pvz.: < BODY BGCOLOR=”#FFFFFF” >.//Daugiau apie spalvas galima sužinoti devintoje paskaitoje.

TEXT=”color” dokumento teksto spalva

LINK=”color” nuorodų spalva

VLINK=”color” jau aplankytų nuorodų spalva

ALINK=”color” nuorodos spalva tuo metu, kai ji išrenkama pelės spragtelėjimu

ONLOAD=”loadcode” skripto funkcijos, kuri bus įvykdyta kraunantis tinklalapiui, vardas.

< BODY > naudojimo pvz.:

< BODY BGCOLOR=”#FFFFAA” TEXT=”black” LINK=”blue” VLINK=”green” > … < /BODY >

Komentarai

Komentarai HTML kode atrodo taip:

<!-- tai komentaras -->

Pavyzdys:

<!-- raudonas fonas -->

< BODY BGCOLOR=”red” >

Video: http://distance.ktu.lt/vips/flash/play.php?&rid=1960