Raidės

Matau skubi – palauk sekundę,
Ar tu jauti, ką paukštis jaučia?
Rasos lašelis krisdamas žemėn
Ieško draugo, kad vienas neišdžiūtų.
Uolos krašte šokant žvirbliams
Sidabro spinduliai atsimuša į vandenį,
Ir tu pajausk ką jaučia jie.
Girdžiu verki – leisk ašarai pasiekti žemę,
Nori buti vienas? – bandyk įsiliet į jūrą.
Atimk širdį iš nebūties ir niekados,
Tave pasiglemš mintys į juodą prarają.
Atskleisk jausmus laiko tėkmei,
Vis tiek nenugalėsi priešpriešinio vėjo.
Ieškok ramybės ir po to tiesos,
Čiurlenant lediniam vandeniui,
Ištirk kiekvieną melą ir klaidą,
Užuosk gyvenimo tikslo tvaiką,
Susirask vietą po spindinčia saule, būk ir gyvenk..