Paklausyk ką kužda mėnulis vakarais…

Gyvenk, kad mylėtų, mylėk, kad gyventų Ir nemesk žemyn nė gramo iš rankų, Verk, kad atleistum, juokis, kad verktum, Kad visad galvą savo mamai nulenktum. Kentėk, kad turėtum, svajok, kad nusiviltum, Kad vakarais vaikams kažkuo pasigirtum. Prarask viltį paskutinę, sugauk mintį žutbūtinę, Netramdyk jausmų ir atrišk drovumo pynę. Patirk euforiją, pajausk palaimą tyrą, Tegu širdis Daugiau…

Gyvenimo meilė

Kai tu man pasakei „prašau išeiti“, Aš norėjau būti su tavimi visados. Kai tu man pasakei , kad „viskas baigta“, Aš norėjau grįžti iš naujo prie pradžios. Kuo toliau medis šešėlį meta, Kuo plačiau jis guls ant lygumos, Mano veidas praeities  kas metai Vis labiau ir skaudžiau tave kamuos. Ir prisiminus tylu vakarą abiejų, Praleistas Daugiau…

Prisipažinimas

Man vieninteliai zodziai sukasi galvoje tik myliu tave…kiekviena sekunde apie tai galvoju..galiu tai tau pakartoti daugiau kartu negu minuteje yra sekundziu, nei valandoje minuciu…galiu tai kartoti kiekviena miela diena…kiekviena akimirka…kiekvienam zingsni…myliu tave…tai daugiau nei du zodziai tai …reik padaugint ish begalybes ir prideti prie gilios bedugnes…ir vistiek ne kiekvienas tai supranta…supranta tie kurie pasako ne Daugiau…

Ašaros

Tu verki – ir aš verkiu, Vėl išeini, aš vėl liūdžiu. Nusigrįžti, aš vis verkiu, Ir taip kasdien kol gyvas medis senas. Tu verki – ir aš verkiu, Palieki vieną, tampu medžiu, Nebematai ką aš jaučiu, Ir taip kasnakt kol žaizdras dar rusenas. Tu verki – ir aš verkiu, Viską parašėm be paraščių, Nematėm tikslo Daugiau…

Pažink

Pažvelk į skaistų dangų, kurį tu matai priešais save, Pajausk kaitrią saulę, kuri šildo tau nugarą, Atskleisk paslaptį, atvertus akmenį, stūksantį amžių amžius, Pajausk vėjo dvelksmą ankstų pavasario rytą, Išgirsk medžių pasakas, kurias seka vienas kitam, Patirk paukščio laisve, kol jis sklando ore, Išmok skaityti, ką pasakoja šerkšnas tavo lange, Pažink gyvenimą, pažink save. Daugiau…

Mylinti širdis

Mylinti širdis neturi dangiškų sparnų, Pakilt ir nuskrist ten kur esi tu, Neblėstanti viltis perskros šaltą vėsą praėjusių dienų, Ir nusineš visas nelaimes, tol kol būsime kartu. Deja, lelijos žiedas nežydi amžinai, Kad galėtume mylėti, reik abejot, nekęst, kentėt, Ir pripylus taurę balto vyno sklidinai Mest šalin dvejones ir mylėt, mylėt, mylėt … Daugiau…

1 4 5 6 7 8 9