Lauko akmuo

Aš akmuo bejausmis, beskausmis,
Nejaučiu jėgų, kurios mane mindo,
Negalvoju kaip man reiktų jaustis
Kai išduoda, nuteisia ir pravirkdo,
Esu pamirštas lauko akmuo,
Be teisės kovoti, gyventi ir mirti,
Aš gyvas esu ir visad toks būsiu,
Kentėsiu, lauksiu, ir nepražūsiu.
Akmuo juk nebijo ir nejaučia nieko,
Tai kam jaudintis dėl pamesto siekio?
Belieka gulėti, laukti kokio pakeleivio,
Gal nukrisiu ant krūtinės jauno kareivio,
Slėgsiu aš šimtmečius praeities dvelksmą,
Išgirsiu žmonių juoką, norus ir verksmą,
Gulėsiu ir lauksiu, kentėti nemoku,
Paskęsiu po smėlio sluoksniu giloku,
Daug saulės ir šalčio per amžius patirsiu,
Kol pagaliau sutrūnysiu, sulūšiu ir į dulkes pavirsiu.