Laukimo šaltis

Sėdžiu už lango, už didelio lango,
Išraižyto raštais vėjo dvelksmu,
Pažvelgus pro jį tiktai šaltis aplanko,
Sustingdo kūną, pasidaro baugu.

Jaučiu šaltį slenkantį po kojom,
Alsuojančią tylą savo užnugary,
Kiekvieną naktį sulaukt rytojaus,
Tai šventė žavingiausia mano širdy.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.