Laukimo šaltis

Sėdžiu už lango, už didelio lango,
Išraižyto raštais vėjo dvelksmu,
Pažvelgus pro jį tiktai šaltis aplanko,
Sustingdo kūną, pasidaro baugu.

Jaučiu šaltį slenkantį po kojom,
Alsuojančią tylą savo užnugary,
Kiekvieną naktį sulaukt rytojaus,
Tai šventė žavingiausia mano širdy.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.