Devyni metai
Man liko dar – devyni metai, Devyni metai gyvenimo tiesos, Giliausi rūpesčių verpetai, Viduj kurių aš alsuoju visados. Tiek pat dienų, tiek pat naktų, Bandysiu aš savas mintis pažinti, Pajausti tai, ką jauti tu Ir savas svajas Jums išdalinti. Man liko dar – devyni metai, Devynios dienos pulsuojančios širdies Devyni saulės sistemos ratai, Sulig kiekvienu Daugiau…
Kalėdinė dvasia
Būsiu aš, busi tu, bus ir tas, kuris kartu, Skris dangum, plasnos greta… Neleis pamiršti to, ko žemėj nebėra. Bus ir tas beprotiškas skausmas. Dar ne vienas.. Krečiantis šaltis, lyg ledas, stingdantis venas, Klupdantis vaiką, tėvą, kartu ir senelį, Ašaras traukiantis iš ten, kur lyg jau negali.. Širdis sukaustęs žaizdom, kurios jau negyja Pabėga, palikęs Daugiau…
Rudenio rytą užmynus ant šaltos rasos
Išėjus ankstų rudenio rytą basam iš namų, įbrendi į šaltą, rasotą žolę. O jinai gana tanki ir didelė, – juk ruduo, kas gi ja pasirūpins. Prabridus pro ją porą žingsnių, pradeda gelti pėdas. Šaltis kausto kojas, o nuo to pasidaro visam šalta, nes žmogus, kaip ir medis, – viskas prasideda nuo tos vietos, su kuria Daugiau…
Kelionė – svajonė, svajonė – kelionė…
Vieną sekundę sustabdžius pasaulį, nutildžius visus garsus, sustabdžius visus judesius, kai įsitvyroja totalus štilius, gali pamatyti, gali išgirsti, gali pajusti… Kai visą kūną persmelkia mažutėliai šiurpuliukai, kai ta beribė tyla tiesiogiai ima veikti pasąmonę, pajunti, kaip mintis ima kutenti tavo pilkąją galvos masę…ir štai.. Pamatai, kaip žiemą krenta viena maža snaigė, kurią supa besileidžiant žiaurusis Daugiau…
Paklausyk ką kužda mėnulis vakarais…
Gyvenk, kad mylėtų, mylėk, kad gyventų Ir nemesk žemyn nė gramo iš rankų, Verk, kad atleistum, juokis, kad verktum, Kad visad galvą savo mamai nulenktum. Kentėk, kad turėtum, svajok, kad nusiviltum, Kad vakarais vaikams kažkuo pasigirtum. Prarask viltį paskutinę, sugauk mintį žutbūtinę, Netramdyk jausmų ir atrišk drovumo pynę. Patirk euforiją, pajausk palaimą tyrą, Tegu širdis Daugiau…
Gyvenimo meilė
Kai tu man pasakei „prašau išeiti“, Aš norėjau būti su tavimi visados. Kai tu man pasakei , kad „viskas baigta“, Aš norėjau grįžti iš naujo prie pradžios. Kuo toliau medis šešėlį meta, Kuo plačiau jis guls ant lygumos, Mano veidas praeities kas metai Vis labiau ir skaudžiau tave kamuos. Ir prisiminus tylu vakarą abiejų, Praleistas Daugiau…
"..bandom užkariauti pasaulį.."