Rašykime lietuviškai arba sulietuvinkime Lietuvą

Pateiksiu keletą įdomių faktų, kodėl tai svarbu:

•    Kiekvienais metais daugėja žmonių, kurie yra pamiršę lietuvių kalbos sintaksę, gramatiką, kalbos kultūrą.

•    Vaikai ir jaunimas, naudodamasis kompiuteriu, naudoja angliškąją klaviatūrą. Bent 70% jie rašo „šveplai“, t.y. nenaudoja lietuviškųjų raidžių.

•    Bendraudami internete dauguma žmonių skuba, tingi naudoti lietuviškas raides, trumpina žodžius, vartoja slengą, sulieja į vieną pokalbį įvairių užsienio kalbų žodžius, trumpinius.

•    Komentarų be raidžių su diakritiniais ženklais rašoma apie 60% internautų.

•    Nenaudojus lietuvių kalbos taisyklių metus laiko, prie to priprantama ir taisyklingai rašyti jau visiškai sunku.

•    Po 5 metų žmogus tampa visiškai atbukusiu lietuviu.

•    Nyksta rašomoji lietuvių kalba.

•    Bendravimas per „Skype“, ICQ ar MSN ir kt. 31 proc. apklaustųjų per tokius pokalbius niekada nenaudoja lietuviškų rašmenų, 37 proc. naudoja tik kartais ir tik 17 proc. naudoja.


Kodėl taip vyksta:

•    Esame tinginiai iš prigimties.

•    Su laiku didėja „šveplų“ internautų. Internautai didina „šveplos“ informacijos kiekį. Ją skaito visi žmonės, prie jos pripranta, jie po truputį prisijungia prie tų pačių „šveplių“. Tai niekad nesibaigia.

•    Vis dar daug programinės įrangos nepalaiko lietuvių kalbos.

•    Teksto redaktoriai nepalaiko sintaksės taisyklių ir jų netaiso.

•    Mažai išvystytas Lietuvoje licencijuotos programinės įrangos kūrimas bei atnaujinimas. Kalbu apie licencijuotą, visų pamėgtą programinę įrangą, nes atviro kodo programinė įranga yra vystoma daug sėkmingiau ir į ją integruojama lietuvių kalba, kuriamos bendruomenės.

•    Vis dar internetinių tinklapių adresai yra „švepli“, nors galima registruoti ir lietuviškus.

•    Mobiliaisiais telefonais vis dar rašomos SMS žinutės be lietuviškųjų raidžių.

•    Esame pernelyg pakantūs kalbos darkytojams. Kada paskutinį kart Jūs bet kokioje svetainėje pažymėjote  “Šis komentaras netinkamas”?

•    Mažai spaudoje informacijos apie jau sulietuvintą programinę įrangą.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Vilniaus universiteto docentės I.Smetonienės, apsispręsdamas nevartoti lietuviškų rašmenų, kiekvienas turi savų motyvų: „Vienam atrodo, kad „šveplai“ rašyti yra greičiau, kitas tiesiog protestuoja prieš viską, kas yra nusistovėję, kas sakoma mokykloje, dar kiti jaučia nevisavertiškumo kompleksą, kad apskritai yra lietuviai.“

Reklamą, stilistiką ir retoriką tyrinėjančios VU docentės teigimu, stebint interneto aplinką ryškėja, kad „švepluoja“ dažniausiai tie, kurie komentaruose slepiasi už neatpažįstamų slapyvardžių, o nesislapstantys internautai rašo ne tik lietuviškai, bet ir stengiasi tai daryti taisyklingai.

I.Smetonienės įsitikinimu, riba tarp motyvuoto lietuvių kalbos taisyklių nepaisymo internete ir neraštingumo pradžios – labai nežymi.

„Apie raštingumo lygio kritimą kalba ir kitos šalys – ir jos baksnoja į internetą. Turėtume nepamiršti, kad rašyba yra gramatikos pagrindas. Jeigu neturime pagrindų, ir be moralo aišku, kas bus. Šitas iš pirmo žvilgsnio nekaltas žaidimas rašyti „šveplai“, nepraeina be pėdsakų: rašyba mūsų pasąmonėje atsispindi tam tikrais vaizdais ir pasidaro automatizuota. Jeigu raidės vaizdinys neryškus arba užfiksuoti keli jos variantai, rašyti be klaidų yra neįmanoma. O kai nemoki, lengviausia garsiai rėkti, kad kalba bloga ir viską reikia pakeisti iš pagrindų“, – svarstė kalbininkė.

Paklausus, kas galėtų paskatinti lietuviškų rašmenų naudojimą, vadovavimąsi rašybos ir skyrybos taisyklėmis bendraujant elektroninėje erdvėje, I.Smetonienė buvo kategoriška: „Tik pati visuomenė. Tik komentarų rašytojai. Tik tinklaraštininkai. Nurodymams „iš viršaus“ priešinamasi visada, bet kai tarp savų pasijunti balta varna, imi mąstyti.“

Pateiksiu keletą svarbių nuorodų:

  1. Windows XP sulietuvinimas.
  2. Microsoft Office 2003 kalbos ir gramatikos tikrinimas.
  3. Microsoft Office 2003 sulietuvinimas.
  4. Pilnai sulietuvinta interneto naršyklė „Firefox„.
  5. Pilnai sulietuvintas biuro programų paketas „OpenOffice.org“.

Linksmybės:

1. Jaunatviškos kalbos generatorius.

2. Jaunimo žodynas.

Kategorijos: Straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *