Jei šaltus žiemos vakarus ar saulėtas vsaros dienas vis dar leidi viena, tai dar tikrai nereiškia, kad dėl visko kalti vyrai. Štai keletas priežasčių, kodėl tave kankina vienatvė.
- Tu visuomet lauki, kol vyras žengs pirmą žingsnį. Taip, dažniausiai įprasta, kad vyriškis pirmasis parodo dėmesį, tačiau jei jau kurį laiką esi vieniša, pats metas susimąstyti, ar nevertėtų imtis iniciatyvos. Iš amžių ir per amžius pasakose šnekama kaip 100 vyrų kovoja dėl vienos princesės. Atsitokėkit, juk statistika rodo, kad Lietuvoje moterų daugiau nei vyrų. Tai gal mes vyrai, o ne moterys turime rinktis?
- Tu flirtuoji iš tolo. Jei manai, kad mirksėjimas akytėmis iš tolo bus toks pats veiksmingas manevras, kaip pokalbis – labai klysti. Jei vaikinas tau iš tiesų patinka, nebijok jo užkalbinti.
- Tu per daug užsiėmusi. Dviejų žmonių santykių pradžia – kaip tikras žaidimas, kai viliojama, gundoma, kartais atsitraukiama ir vėl sugrįžtama. Nuolatinis tavo užimtumas gal ir gali priversti vaikiną dar smarkiau tavęs siekti, tačiau tik kurį laiką. Vėliau jam tikrai pabos lakstyti iš paskos ir nieko negauti.
- Tu nuolatos kalbi apie savo buvusį vaikiną. Nei vienas vyras to nepakęstų, todėl gerai susimastyk, ar pasimatymo metu tau neišsprūsta ilgesingi prisiminimai.
- Tu kalbi tomis temomis, kuriomis vaikinai dažniausiai nesidomi. Pasirodo, dauguma moterų pasimatymo metu pradeda vaikinams visiškai neįdomias temas apie pirkinius, nesutarimus su draugėmis ar buitines problemas. Jei tu priklausai tų merginų būriui – vaikino paieškos gali ir užtrukti.
- Tu ji persekioji. Jei pati puoli vaikinui ant kaklo ir jau po pirmojo pasimatymo atakuoji jį trumposiomis žinutėmis ar skambučiais – nieko gero nebus. Nepamiršk, kad šioks toks paslaptingumas ir nepasiekiamumas – pagrindinis moters žavesio ginklas.
- Tu pati nežinai ko nori. Eini į pasimatymus su visais vyrais, kurie tik tave pakviečia, bet to vienintelio taip ir nerandi? Tuomet gal metas šiek tiek atsipūsti ir pagalvoti, ko tiksliai tu ieškai?
- Tu per daug išranki. Taip, beveik visos moterys ieško svajonių princo, tačiau jei turi susikūrusi idealą ir nenukrypsti nuo savo svajonių vaizdo nei per centimetrą, tuomet nusiteik dar ne vieną vakarą praleisti apsikabinusi ne vaikiną, o pagalvę. Pastaruoju metu galima išgirsti iš Jūsų tokį atsakymą - "tai kad nėra normalių" arba "visi normalūs užimti". Tai parodo, kad tikrai tu visiškai nežinai ko nori, nes idealių ir svajonių princų neegzistuoja ir taškas.
- Pasidarei ežiuko šukuosena, dėvi rūbus, kurie netgi vyriškesni už pačių vyrų ir galvoji, kad esi madinga? Gal vertėtų keisti lytį? Vyrai myli akimis, todėl moteriškos linijos visada turi būti išryškintos.
- Mastymas - "aš dar jauna ir graži" - žudantis. Gal iki 23 metų tu jauna ir graži, bet, brangioji, tu tokia amžinai nebūsi. Įsikalk pagaliau į savo galvą, kad kuo ilgiau lauksi, tuo tavo vertė kris. O nuo 27 pradėsi gaudyt paskutinius šansus, kurie dažniausiai bus nekokie.
- "Laisvės troškimas". Kažkur skaičiau, kad moterims laisvės duoti negalima, nes jos tampa senmergėm arba tom, kurias pradeda vežiotis BMW ar Golfukai. Gal ir teisybė. Apsidairyk, gal tiesa?
Taigi, priimk kritiką ir nebūk užsispyrusi, nes liks tik tai - "aš jau susitaikiau su vienišu gyvenimu".
Komentarai
tokia pat
Taigi ir vėl, Jums leidus, norėčiau argumentuotai sukritikuoti šias mintis. Aš esu viena, bet tikrai nei viena iš priežaščių man netinka, nes:
1. Tikrai ne visuomet laukdavau, kol jis žengs pirmąjį žingsnį. Esu, nors ir ne per daug įkyriai, bet mielai ir draugiškai užkalbinusi simpatišką žmogų. Beje, ir tave patį.
2. Flirtuoju ne tik iš tolo, nors tai irgi žavu, bet tik kalbantis gali pažinti žmogų.
4. Dėl užimtumo, aš užimta. Kaip ir visi jauni, veiklūs, aktyvūs žmonės. Visgi rytinei kavai ir rašteliui:"Myliu tave tiek, kiek nuo Vilniaus iki Maskvos ir atgal" laiko pakaktų kaip ir kitiem mieliem dalykam, kurių pagal pirmąją straipsnio dalį vyrams nereikia.
5. Dėl kalbų apie buvusį vaikiną, tai kažkaip su chronometru nematavau, bet man atrodo, kad man vaikinai apie savo buvusiąsias pasakodavo ilgiau nei aš jiems apie savąsias muilo operas be laimingos pabaigos.
6. Aš nekalbu temomis, kuriomis vaikinai nesidomi. Stengiuosi rasti tai, kas būtų įdomu ir aktualu abiems: kelionės, mokslai, tobulėjimas etc. Na, o kalbant apie tai, kaip vaikinai randa pokalbio temą, tai ne kartą teko klausytis istorijų apie motociklus arba elektrinių veikimo subtilybes.
7. Apie persekiojimą. Taip, turbūt aš viena tų įkyruolių nesusipratėlių. Aišku, pirmame punkte teigiama, kad merginos pačios turi rodyti iniciatyvą, o štai septintajame jos jau kaltinamos įkyrumu. Taip, kartais,kai kas nors krenta į širdį, merginos nebemato savęs iš šono, pameta šaltą protą ir pradeda elgtis ne tiek kvailai, kiek naiviai. Ir pati tokia kadais buvau, bet "toks šaunuolis" užgrūdino širdį ir požiūris "Velniop juos visus" kenkia mažiau nei " o su juo buvo taip gera", nes prie pastarojo "o su juo buvo taip gera" dar vertėtų pridėti "nesvarbu, kad jam tebuvau mėsos gabalas". Taigi, tos, kurios vertina save labiau nei mėsos gabalą, nustoja "kartis ant kaklo" ir pereina prie filosofijos "velniop juos visus"
8. Ot ir žinau, ko noriu. Paprasto, nuoširdaus, su švelniu humoro jausmu ir turintį globos instinktą. Nesakau, kad tokių nebuvau sutikus, tik aš jiems kažkuo neįtikau. Tai gal vaikinai patys nežino ko nori?
9. Visai aš neišranki. Nenoriu Johny Deppo ar Kean Reevso, man reikia realaus žmogaus, tokį, kurį norėtųsi liesti kaip Jazzu dainoj : "Begėdiškai liesiu tave, tu mane, tapysiu tave, dainuosiu tave" Nekeliu jokių kvailų standartų ūgiui, plaukų spalvai ar raumenų apimčiai. Ir šiaip pati seksualiausia vaikino vieta man yra smegenys. O paskui, pažinus žmogų, tas seksualumas ateina savaime. Ir tada turbūt tiek jam, tiek jai nebesvarbu , kiek laiko buvo praleista soliariume, kokio ilgio nagai, kada pešioti antakiai, kiek laiko praleista sporto salėje, kelių dienų barzdelė užauginta ir ar išskustos pažastys ar ne. Tiesiog žiūri du žmonės vienas į kitą ir visa savo esybe nori vienas kito.
10. Merginų kaltinimas dėl nevykusio stiliaus, rodo labai siaurą autoriaus požiūrį. Atsiprašau, bet galima pamatyti ir vaikinų besirengiančių, švelniai tariant "aptemptu rožiniu stiliuku", o, jeigu pačiam labiau prie širdies 90 -60-90 blondinės su nenatūraliais silikonais, tai, nereiškia, kad tokios patinka visiems.
11. Taip, aš dar jauna ir graži. Na, o po kažkiek metų būsiu tik graži. Grasinimai dėl raukšlių ar celiulito manęs per daug nejaudina. Nes tai natūralus gyvenimo procesas. Ir nėra pasaulyje didesnio idiotizmo ir tuštybės kaip plastinės operacijos, kad sulaikytum tą laiką, tą jaunystė. Keista, kad, kartais, atrodo, protingi, išsilavinę žmonės nesuvokia, kad to padaryti neįmanoma. Tik, brungieji mano, nepamirškit, kad sensta visi: vyrams irgi užauga pilvai ir praplinka smilkiniai.
12. Taip, laisvė yra gėris ir kodėl moterims ji negalima, o vyrams galima? Kažkoks viduramžiškas mąstymas. Neseniai sužinojau, kad tik 17a. popiežius pripažino, kad moterys turi sielą. Wuhu, bet, visgi mes ją turime ir noras būti ne kažkieno gražiu papuošaliuku, o nepriklausoma, svajojančia ir mylinčia asmenybe man atrodo labai natūralus.
Taigi, priimu kritiką ir būnu užsispyrusi, nes iš tikro - " aš jau susidraugavau su savo vienatve, kartais geliančia, bet visgi ištikima"
Na va koks puikiai
Na va koks puikiai argumentuotas atsakymas į šį straipsnelį :) Gaila nežinau jo autoriaus, bet tiek to :) Ir paanalizavus visus punktus, kokias išvadas galima padaryti? :) Visgi pora punktu papulta. :)
P.S. dėl 10 punkto :) Man asmeniškai mergaites su silikonais ne prie širdies, BET kalbant grynai iš vyro pusės, moteris turi skleisti moteriškumą, o ne juos nubaidyti. O vyrai su "rožiniu" stiliuku, kažin ar verti vyro vardo :)
12. Prašom. Turėkit laisvę. Bet jei laisvė užvaldys ir laikas nenumaldomai prabėgs, tai laisvė tik ir beliks užantyje :) O kai norėsis švelnumo, užuojautos ir meilės laisvė manau nepadės, nepadės...
Jeigu pats seksualiausias vyro dalykas yra protas, tai turbut visi moksliukai ir universiteto destytojai neatsigina nuo ilgakojų gražuolių antplūdžio ir pasiūlymų :)
ta pati
Ačiū, taip moku puikiai argumentuoti. Autorę tikrai žinai, tik nežinai josios vardo, noriu pasakyti, kad esame bendravę ne tik virtualiai, bet ir realiai. Ir netgi visai nuoširdžiai, šauniai, na bent jau man taip tada pasirodė.O dėl vardo, tai paliksiu intrigą, ok? Galėsi pasvajoti, kad rašo tavo grožio standartus atitinkanti gražuolė, nes aš turbūt buvau ne tavo skonio arba šiaip kažkuo tau neįtikau. O dėl 10 ir 12 punktų, Jums leidus, pateiksiu kontrargumentaciją:
10. Moteris turi skleisti moteriškumą - absoliučiai sutinku. Man ir pačiai patinka jaustis moterimi, pradedant seksualių apatinių dėvėjimu ir nesvarbu, kad šiandien net nekvepia, jog be manęs juos dar kas nors pamatys, o baigiant dailiu pedikiūru. Šiandien, pavyzdžiui, parėjau iš kirpyklos visa švytinti, nes jėgiškai apkirpo, BET neišsiplėsiu su tomis grožio procedūromis, nes pagal kažkurį punktą, atleisk, dar nespėjau jų išmokti atmintinai, nors ir nenoriu likti vieniša, vaikinams, o tame tarpe ir tau NUOBODU apie tai klausytis. Taigi tęsiu kontrargumentaciją. Atrodo, jog abu sutinkame, kad moterys turi skleisti moteriškumą, bet aš ir tu, tai dar ne visi vyrai ir moterys, supranti? Kitiems patinka vyriškos panos, čia skonio reikalas. Kaip ir dėl papų: vieniems reikia lentų, kitiems Pamelų Anderson. Taigi, nespręsk apie visus pagal save ;)
12. Laisvė ir vienatvė nėra antonimai. Tai reiškia, kad gali būti laisvas, bet vienišas, gali būti laisvas(ne įsipareigojimų partneriui prasme, o kūrybine, dvasine prasme) ir kartu turėti artimą žmogų, o gali būti nelaisvas ir dar teoriškai ne vienišas. Pastarasis variantas blogiausias, kai gražios mergaitės išteka už storų, turtingų senių ir patampa jų namų ar vakarėlių papuošaliukais. Geriausias, aišku, variantas, kai gali būti laisva ir turėti artimą žmogų. Dabar šio varianto neturiu, bet svajoju apie tokį ir viliuosi, kad jį turėsiu. Kalbant apie vyrų seksualumą, kai minėjau protą - aš kalbėjau ne apie visas moteris, priešingai nei tu - apie visus vyrus, o grynai apie save. Kaip jau sakiau, čia skonio reikalas - vienoms reikia raumenų, kitoms smegenų. Aišku, ta fizinė trauka irgi reikalinga. Ji stingdo ir kaitina kraują vienu metu. Ir, žinai, anksčiau maniau, kad nėra jokio skirtumo, kas pirma atsiranda dvasinis, ar fizinis ryšys, o dabar, po skaudžių gyvenimo pamokų, suvokiau, kad dvasinis ryšys, tai kad tu gali su žmogumi kalbėtis, pasitikėti juo ir kaip G&G Sindikato dainoj žinoti, kad "jis tavęs neparduos, neišduos, dėl tavęs jis viską atiduos" yra milijoną kartų svarbiau nei vadinamasis fizinis ryšys - kažkokia nenormali chemija dėl kurios pameti galvą. Tai va tiek tų filosofavimų;) Smagu man tokiomis temomis diskutuoti, o ypač su vyriškosios giminės atstovu.
Na čia tikrai palikai man
Na čia tikrai palikai man intrigą :) Šaunu ;) Bet prisimink, kad aš keičiuosi su metais, kaip ir visi kiti :) Tad prioritetai irgi keičiasi, jei tai buvo gana seniai :)
Na esu įsitikinęs kokiais 98%, kad pastačius prieš bet kurį vyrą (aišku ne gėjų) dvi idealiai vienodas moteris, tik vieną su normalia gražia krūtine, kitą su minimalia krūtine ir leistum jam rinktis (nebendravus) jis pasirinktų su krūtine :)
Kodėl kai kurie vyrai pasiima taip vadinamas "lentas" ? Ogi todėl, kad jiems patiko žmogus, kaip individas savo bendravimu ir vidumi, arba jiems patiko jos užpakaliukas, ilgos gražios kojos (nes kaip dažniausiai tokios moterys būna lieknos) arba labai simpatiškas veidas :)
Kodėl pasirenka apkūnias? Nes turbūt tas vyras pats turi viršsvorį ar tvirtą kūno sudėjimą. Jos būna lengviau sukalbamos, greičiau pasileidžia į flirtą ir dažnai viską kompensuoja miegamajame :)
Dėl intrigos, tai nemanau,
Dėl intrigos, tai nemanau, kad ją ilgai išlaikysiu, nes esu per daug atviras žmogus ir jei toliau taip diskutuosim, iš kokios nors smulkmenos mane pariši, jei apskritai net žinodamas mano vardą, mūsų susipažinimo aplinkybes, dar atsimintum mane. O ar buvo seniai? Sunku išmatuoti, nes vandens tai nuo to laiko nemažai nutekėjo, bet, atrodo, nelabai daug jo praėjo. O dėl tavo keitimosi, tai netgi liūdna, jei tai tiesa, nes papirkai mane savo paprastumu, netgi drįsčiau teigti švelnumu ir brandumu. Neilgai mes bendravom, bet kažkokį keistą saugumą jaučiau, tik aš pati tada buvau gerokai susivėlusi ir susipainiojusi savyje.
Toliau rutuliojant "lentų" ir "ne lentų" temą :D, tai pats parašei skliausteliuose "nebendravus". Eureka! Jeigu moteris vertinama kaip mėsos gabalas, pagal jos riebumą, veislę, kokio senumo mėsytė, tada tu teisus - vyrai rinksis didesnę krūtinę. Ir man tai yra šlykštu. Pačiai yra buvę situacijų, kai žiūriu žmogui į akis, o jis man į krūtinę. Tik visgi netikiu, kad vyrams nereikia žmogaus, o tik jų poreikius tenkinančio padaro. Nors pati svilau, kritau, klydau ir verkiau dėl savo naivumo ir pasitikėjimo vyrais, bet iš esmės vis dar nepraradau tikėjimo žmonėmis. Juk viskas priklauso nuo situacijos ir neverta vyrų - moterų santykiams taikyti kažkokių dėsnių. Galima teigti, kad jos yra kalės, o jie yra kiaulės, bet ne visi tokie. Mariau, man atrodo, kad ir tu tiki, kad ne visos jos tokios:)
P.S. Pati turiu šia tema parašiusi, tik nepublikuoju labai plačiai, mat paremta tikrais faktais. :)O šiaip to rašinio joks vyriškos giminės atstovas dar neskaitė, bet jei tau bus įdomu, kadangi tau ta vyrų moterų santykių tema aktuali, kada nors atsiųsiu. Tai tiek;)
Marykas
Na kadangi esu intuityvus, tai jau žinau, kas esi ;)
Na taip, taip mes esam visi skirtingi individai ir t.t., ir bla bla bla, BET paimam 100 moterų ir 100 vyrų. Vis tiek didžioji dauguma toj ar kitoj situacijoj elgsis beveik vienodai, nes tai yra jau užprogramuota mūsų pasąmonėj :) Užsidėk raudoną suknelę su didele iškirpte ir vis tiek kiekvienas vyras šnekėdamas su tavimi bent sekundę neatsispirs nuleist akių. Drįsčiau teigti, kad net jaunas kunigėlis vargu ar susilaikytų nepažvelgęs :) Juk taip sutverta gamtos. Jau moters viena iš egzistencijos prasmių yra vilioti vyriškos lyties atstovus. Tai čia yra viskas normalu, paprasta ir natūralu. Tad nereikia stebėtis tokiais vyrų poelgiais. Nenori, kad vyrai taip darytų, tai nešiok hidžabą (musulmonišką širmą), tada tai tikrai sulauktum tik keisto žvilgsnio :) Bet manau taip nedarysi :) Beje gal ir būtų įdomu paskaityti kito žmogaus apmąstymus, tam kad galėtum sulyginti, priimti arba atmesti :)
e.
Smagu žinoti, kad esi intuityvus ir jau žinai, kas esu;), na, aišku, tik tuo atveju smagu, jeigu tu iš tiesų neklysti.:)
Dėl gamtos dėsnių aš nei kiek nesiginčyju: kartais būname bejėgiai prieš savo kūnus. Tik noriu pasakyti, kad žmogus nėra tik kaulai, mėsa ir kraujas. Visgi mes jaučiame, mylime ir svajojame, taigi be gamtinės prigimties( visi mūsų poreikiai, kaip valgymas, tuštinimasis, miegas ar seksas) dar turime ir tą vadinamąją dvasinę prigimtį( poreikis bendrauti, turėti žmogų, kuris apkabina, paguodžia, išklauso, poreikis padėti kitam). Aišku, jeigu analizuojant pagal Maslow poreikių piramidę, tai pirmiausia eina gamtiniai poreikiai, bet dvasiniai irgi egzistuoja ir nereikėtų jų pamiršti. Žinai, o dėl rašinio persigalvojau. Perskaičiau jį vėl ir persigalvojau. Beje ir tavo vaidmuo ten sukurtas. Tiesa, gal antraplanis, bet tu ir pats, rodos, nelabai norėjai pagrindiniu patapti. Nesakau, kad aš pati prie to neprisidėjau. Mes susitikome labai tinkamoje vietoje, bet labai netinkamu laiku. Pūliais apėjus širdis tada buvo ir apskritai nuo bernų slėtis kur nors į vienuolyną norėjosi :) Ir žinai, kodėl persigalvojau dėl rašinio? Nes išsigandau. Ko?Pasmerkimo- to vadinamo vyriško požiūrio "pati kalta", dabar, kai į viską žiūriu kiek kitokiomis akimis, turbūt nebedaryčiau tų pačių klaidų. Aš į viską nėriau stačia galva, per daug nemąstydama, bet per daug jausdama. Taigis tiek žinių :)