Mylinti širdis

Mylinti širdis neturi dangiškų sparnų,
Pakilt ir nuskrist ten kur esi tu,
Neblėstanti viltis perskros šaltą vėsą praėjusių dienų,
Ir nusineš visas nelaimes, tol kol būsime kartu.

Deja, lelijos žiedas nežydi amžinai,
Kad galėtume mylėti, reik abejot, nekęst, kentėt,
Ir pripylus taurę balto vyno sklidinai
Mest šalin dvejones ir mylėt, mylėt, mylėt …

Kategorijos: Eilės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *