Kitapus (on the other side)

Žiūriu į sieną, – supuvusią, vieną.
Apraizgyta voratinkliais. Kėdė stovi kampe.
Jaučiu tylą. Neišgirsta vis lieka.
Tik vėjas pro tarpus, švilpia, kviečia vis ją.
O gal, ten už jos, už niūraus akių vaizdo,
Slepiasi Tai, ko tikiesi, ko nori širdis.
O gal, ten už jos, už prabėgusio laiko.
Pasislėpei Tu ir tavoji lemtis.
Girdžiu, kaip už jos, krykštauja aidas,
Juokiasi, verkia vaikystės diena.
Užmirštas skausmas ir meilės šarada,
Vis supasi tyliai ir pina kasas.
Žiūriu į sieną, kėdėj atsisėdęs,
O gal, už jos, taip pat sėdi kažkas?
Nubraukiu ašarą, kita ranka pasirėmęs,
Klausausi tylos, ir nuleidžiu rankas.

Kategorijos: Eilės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *