Kalėdinė dvasia

Būsiu aš, busi tu, bus ir tas, kuris kartu,
Skris dangum, plasnos greta…
Neleis pamiršti to, ko žemėj nebėra.
Bus ir tas beprotiškas skausmas. Dar ne vienas..
Krečiantis šaltis, lyg ledas, stingdantis venas,
Klupdantis vaiką, tėvą, kartu ir senelį,
Ašaras traukiantis iš ten, kur lyg jau negali..
Širdis sukaustęs žaizdom, kurios jau negyja
Pabėga, palikęs tik spengiančią tylą…
Liksiu aš ir liksi tu, ir tas, kuris kartu,
Tol kol širdis plaks bent vienu taktu,
Su skausmu ir su tyla,
visur kartu, visur greta.

Kategorijos: Eilės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *